EKONAMAS
Pasyvus, energiją taupantis namas,- tai ne tik naujos statybos technologijos, tai iš principo kitoks gyvenimo būdas, santykis su supančia aplinka. Tai subalansuota ekosistema, jei ne uždara, bet siekianti tokia būti. Susidedanti iš namo ir sklypo kuriame stovi namas. Didžiausias dėmesys skiriamas ne tik šios sistemos ekologiškumui, bet ir naudojamų resursų ekonomiškumui.
Ekonamas turi atitikti pagrindinius reikalavimus:
• Statybai naudojamos vietinės statybinės medžiagos, kurių perdirbimas, paruošimas ir pristatymas nereikalauja didelių resursų. Statinių lengvumas, statyba nenaudojant didelio kiekio sunkiosios technikos, laikoma privalumu. Svarbu, kad pasibaigus statinių eksploatacijos laikui, sunaudotas statybines medžiagas būtų galima greitai perdirbti ar utilizuoti, nepakenkiant aplinkai.
• Elektros energija, apšildymas, karštas vanduo tiekiamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Dažniausiai tam naudojamos saulės baterijos su šilumos akumuliavimo sistema, efektyvios apšiltinimo medžiagos, kai kurie architektūrinai ir konstrukciniai sprendimai. Kartais saulės energija naudojama kartu su vandens ir vėjo energija.
• Atliekos biotechnologiškai perdirbamos, su tikslu ne tik jas utilizuoti, bet ir padidinti sklypo derlingumą. Suprantama, žmonių buitis negali būti visiškai be atliekų, tačiau pasyviuosiuose namuose siekiama prie to priartėti.
Ekonamas- sistema susidedanti iš trijų pagrindinių dalių: namo, sklypo ir aprūpinančios sitemos sujungiančios dvi dalis į vieną organizmą.
Statant ekonamą, svarbu numatyti ne tik naudojamų medžiagų ekologiškumą, jų sąnaudų sumažinimą, bet ir regiono klimatinių sąlygų ypatumus, kuriose palanuojama ekonamo statyba. Pagrindinė problema Lietuvoje,- nedidelis saulėtų dienų skaičius metuose. Nors giedromis dienomis, saulės baterijos gali sukurti daug daugiau energijos negu reikia gyvenimo veiklai aprūpinti, ekonomiškai ją naudojant. Todėl pateisinamas akumulicinių sistemų naudojimas.
Suprantama, mūsų klimatinėmis sąlygomis, vien saulės baterijų neužtenka apšildyti namą, jos gali būti tik papildoma priemonė, taupant energijos resursus. Šildymo sistemos pagrindas,- medžio krosnys, lėto degimo su papildoma dujų sudeginimo sistema. Didžiają metų dalį iš jų gaunamas karštas vanduo, šiluma. Ant jų gaminamas maistas.
Siekiant išsaugoti šilumą ekoname, reikia numatyti sienas ir langus su minimaliu šilumos laidumu. Šiltnamis, pristatytas prie pietinės namo sienos, be savo pagrindinės funkcijos, šildo vieną iš namo sienų. Svarbu naudoti aukšto efektingumo apšiltinimo medžiagas.
Atliekų utilizavimas grindžiamas jų rūšiavimu į organines ir neorganines. Organinės perdirbamos į kompostus specialiuose įrenginiuose, ekonamo rūsyje. Neperdirbamos atliekos: stiklas, plastikai, metalas- kaupiamos ir išvežamos. Jei yra galimybė, jos perdirbamos specialiose įmonėse.
Auginant didžiąją dalį produktų savarankiškai, sumažėja jų pakuočių skaičius. Sklypas prie namo gali aprūpinti maistu, leidžia vykdyti bioatliekų perdirbimą, jame gali dirbti ir ilsėtis šeimos nariai. Ir žinoma atlieka estetinę funkciją. Kiekvienas šeimininkas gali planuoti savo sklypą pagal norus ir fantaziją, bet yra keletas būtinų zonų:
• Sodas ir daržas, kuriuose auginami vaisiai ir daržovės, naudojami ekonamo gyventojų maistui. Naudojamos organinės trašos ir lietaus vanduo laistymui.
• Botanikos aikštele- vieta kompostui iš organinių atliekų. Daržas ir aikštelė periodiškai keičiamos vietomis.
• Poilsio vieta.
Egzistuoja galybė subtilybių, kurias reikia įvertinti statant pasyvų, energiją taupantį namą, tačiau tai nesudėtinga. Dažnai būsimi namų savininkai stato kokybišką namą tinkantį gyventi žiemą ir vėliau perdirba jį į ekonamą. Bet kuriuo atveju, panaudojus tik kai kuriuos ekologiškai nežalingos aplinkos organizavimo principus, galima ne tik priartėti prie gamtos, harmoningai bendradarbiauti su ja, bet ir sutaupyti lėšų.
Kiti straipsniai šia tema:
Fachwerk - naujas gyvenimas
Kombinuoti namai
