NAMAI IŠ ŽEMĖS
Pastaruoju metu ekologija įgijo prioritetinę reikšmę visuose gamybos sferose, neišimtis ir statyba. Ekologiškų namų statybos technologija juda dviem kryptimis: pirmym ir atgal. Kuriamos naujos, nežalingos aplinkai medžiagos, lengvesnės, pigesnės ir paprastesnės. Kartu vyksta ir atgalinis procesas: sugrįžtama prie seniai užmirštų tradicinių medžiagų.
Statyba iš žemės arba „samano“, priskiriama prie tokių užmirštų metodų. „Samanas“, tai ne tik technologija, bet ir medžiaga (žemės, vandens, šiaudų, molio ir smėlio mišinys), ir namas pastatytas iš tokios medžiagos. Namai iš žemės buvo statomi praktiškai visoje Eurazijoje, randami taip pat Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Ukrainoje ir Vidurio Azijoje tokie namai ir dabar statomi kaip tradicinis būstas, o ne kaip ateinanti į madą naujovė.
„Samano“ ekonamų privalumai:
• Nebūtina iš „samano“ gaminti plytas, ekonamą galima lipdyti suteikiant jam bet kokia formą, kurią suteikia fantazija.
• Statybos procesas labai paprastas, būsimasis namo šeimininkas gali pasistatyti namą be statybinių kompanijų pagalbos (taip dažniausiai ir daroma).
• „Samano“ mišinio komponentai pigūs, dalį jų galima išgauti statybos metu. Pavyzdžiui smėlį arba molį (priklausomai nuo grunto tipo) galima iškasti iš pamatų duobės.
• Namai atsparūs žemės drebėjimams ir gali stovėti šimtmečius, netgi seisminio aktyvumo zonose.
• Visas statybines klaidas galima ištaisyti.
• Namai šilti žiemą ir vėsūs vasarą.
„Samano“ statybos technologijų yra daugybė, bet jas galima sąlyginai suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji, kada iš mišinio gaminamos plytos, kurios po to naudojamos tradiciniu būdu. Antroji,- kada ekonamas lipdomas tiesiogiai iš mišinio.
Ekonamo iš „samano“ statyba, kaip ir kiekvieno namo, suprantama, prasideda nuo pamatų statybos. Svarbu, kad jie būtų pakankamo aukščio ir stiprumo, kad apsaugotų namą nuo drėgmės ir užtikrintų jo ilgaamžiškumą. Kai pamatai baigti, galima imtis namo statybos.
Proporcijos „samano“ gamybai priklauso nuo metodo, molio tipo, vietovės klimato, bet metodas vienas ir tas pats. Rudenį molis sudedamas į krūvas (iki 1 metro aukščio), lietingu metu jis prigeria vandens, žiemą peršala, kol galiausiai tampa minkštesnis. Molis sumaišomas su smėliu iki vientisos masės. Tam iškasama duobė, padengiama drėgmės nepraleidžiančia medžiaga ir maišomas „samano“ mišinys kojomis. Po to šiaudai išmirkyti vadenyje sudedami į gauta masę.
Jeigu ekonamas turi tradicinę formą, su lygiais kampais, paprasčiausia pagaminti „samano“ blokus. Iš gauto mišinio formuojamos plytos, naudojant formas iš medinių lentų. Plytos džiovinamos saulėje 1- 2 savaites. Gautos plytos neturi būti suskilinėjusios, nesubyrėti numestos iš 2 metrų aukščio, ir išsilaikyti panardintos vandenyje parą. Iš jų statomas ekonamas, sulipdant plytas tuo pačiu mišiniu, turinčiu didesnį kiekį vandens.
Daug senesnė statybos technologija be plytų. Mišinys dedamas ant pamatų lopetomis arba rankomis ir sumindžiojamas. Tokiu būdu sulipdyta 60 cm storio siena per dieną pastatoma iki 50- 60 cm aukščio, ne daugiau. Po to, iki sekančios porcijos, reikia sieną džiovinti truputi daugiau nei savaitę. Tik tada galima lipdyti sekantį sluoksnį. Kad kiekvienas sluoksnis geriau sukibtų tarpusavyje, prieš tai buvusiame sluoksnyje daromos duobutės, išsikišimai, paliekami išsikišę šiaudų galai.
Langų ir durų angos lipdomos ovalo formos arba lygiais kampais. Pastaruoju atveju reikia naudoti medines arba metalines perdangas, ant kurių laikysis sekantis mišinio sluoksnis. Interjero detales galima taip pat nulipdyti iš to paties mišinio. Krosnį, suolelius, nišas, lentynas- viską, ką tik leidžia fantazija.
Pastačius sienas dengiamas stogas. Pastogė turi būti ne mažesnė kaip 60 cm, nes „samanas“ neatspari drėgmei medžiaga ir ją reikia saugoti nuo kritulių. Apsauginę funkciją atlieka ir išorinė sienų apdaila, kuri atliekama praėjus metams po ekonamo statybos. Sienos nutinkuojamos arba dažomos. Nors yra žinomi faktai, kada namai be apdailos išstovėjo daug amžių ir puikiai išsilaikė iki šių dienų.
Tokiu būdu, patikimą, šiltą, ir kas svarbiausia,- pigų ekonamą, galima pastatyti per vieną- du sezonus. Lietuvoje „samano“ namų statyba nelabai populiari. Ne dėl drėgno klimato, bet dėl šaltų žiemų. Esant minusinei temperatūrai, vanduo mišinyje plečiasi, ir ekonamas gali suskilti. Nors šias problemas galima išspręsti, jeigu tinkamai sukoreguojama statybos technologija ir mišinio paruošimas.
Kiti straipsniai šia tema:
Ekonamas
Medinio namo apsauga
