STATYBINĖS MEDIENOS PASIRINKIMAS
Medis,- tradicinė mūsų šalies statybinė medžiaga. Todėl yra sukaupta didelė patirtis pasirenkant statybinę medieną. Ne tik skirtingų medžių rūšys turi skirtingas savybes, bet ir rąstų apdirbimas įtakoja medienos savybes. Išvaizda, namo tarnavimo laikas, atsaparumas ultravioletiniams spinduliams, krituliams, pelėsiui, grybeliui, kenkėjams,- tai dar ne visi medienos kokybės rodikliai.
Rąstinių namų statybai dažniausiai naudojama spygliuočių mediena: pušis, eglė, kėnis, maumedis ir kedras. Rečiau lapuočių. Spygliuočių mediena turi du pagrindinius privalumus: labiau atspari puvimui, pelėsiams ir kenkėjams, be to jų kamienai yra lygesnės, teisingos formos,- tai palengvina darbą ir sumažina medienos išeigą.
Ankščiau Lietuvoje medinių namų statyboje dažniausiai naudodavo pušį. Nuo tų laikų ne daug kas pasikeitė, ir dabar pušinė mediena yra populiariausia. Dažnai statybinės kompanijos naudoja pušį iš šiaurinių Rusijos regionų. Pušinė mediena iš pietinių rajonų naudojama vidaus apdailai. Naudojamos įvairios pušies rūšys.
Pušis tvirta, beveik nepūva ir netrūkinėja, turi ganėtinai tiesų kamieną. Medienos kaina nedidelė. Tai įtakoja jos populiarumą.
Lietuvoje eglinė mediena statyboje naudojama rečiau, dažniausiai nešančiųjų elementų gamybai. Pagrindinė priežastis,- eglę sudėtingiau apdirbti. Tačiau namai iš eglės yra šilčiausi, nei iš bet kokių kitų medienos rūšių. Nepaisant mažo populiarumo Lietuvoje, užsienyje eglinė mediena vertinama labiau nei pušinė.
Maumedis- viena iš geriausių medienos rūšių namo statybai. Tvirtumas beveik nenusileidžia ąžuolui (maumedis- 109, ąžuolas- 110). Mediena atspari mechaniniam poveikiui, beveik nepūva. Puikiai tinka rąstinių namų sienų ir laikančiųjų konstrukcijų gamybai. Suprantama, puikios savybės atsispindi medienos kainoje- maumedis vidutiniškai 2-3 kartus brangesnis už pušį.
Didelę reikšme turi medžių kirtimo laikas. Idealiu laikomas „žieminis miškas“, nes žiemą medienoje beveik nėra sakų, ji yra sausesnė per visą kamieno storį. Iš esmės rąstinių namų statybai tinka miškas kirstas bet kuriuo metų laiku, išskyrus vasarą. Bet pirmenybė teikiama žiemos miško paruošai. „Vasarinius“ rąstus taip pat galima naudoti, bet juos reikia kruopščiau džiovinti, nei kirstus kitais metų laikais.
Svarbi ir rąsto forma. Tradiciškai namai statomi iš apvalių rąstų, arba apvalių rąstų, kurių vidinė pusė nuobliuota. Dar viena atmaina,- tekinti rąstai, frezavimo būdu visiems rąstams suteikiama vienodas diametras ir forma. Tekinti rąstai atrodo gražiau, yra ilgaamžiai, namuose nereikia papildomos vidinės apdailos. Yra ir trūkumų. Rąstų apdirbimo metų nuimamas apsauginis sluoksnis, todėl mediena labiau linkusi pūti.
Statybos technologija iš „lafeto“ atėjo iš Skandinavijos. Lafetas- tai rąstas apipjautas iš dviejų pusių. Jis turi trūkumus kaip ir tekintas rąstas, nuėmus apsauginį sluoksnį, rąstą reikia papildomai apdirbti specialiomis priemonėmis. Kitą vertus šis rąstų tipas, leidžia naudoti sukirtimus, kurie didina namo standumą ir šilumines savybes. Medinių namų iš lafeto, kurių sienų storis 200 mm nereikia papildomai apšiltinti.
Populiari medinių namų statybos medžiaga yra tašas: paprastas, profiliuotas ir klijuotas. Paprastas tašas,- tai keturkampis rąstas. Profiliuotas tašas, viršuje ir apačioje yra specialios formos, kuri užtikrina sandaresnį rąstų sujungimą tarpusavyje, sumažina tarpų atsiradimą namui sėdant.
Nepaisant aukštos kainos vis labiau rąstinių namų statyboje naudojamas klijuotas profiliuotas tašas. Išoriškai jis nesiskiria nuo profiliuoto tašo, bet jo gamyba yra kitokia. Mediena supjaustoma į lentas, išdžiovinama ir vėl suklijuojama presų pagalba. Klijuotas tašas nesideformuoja, netrūkinėja, namai labai mažai susėda. Jis yra ilgaamžis, ir sumažina medinio namo priežiūrą. Pastatai atrodo patraukliau, dažnai nereikia išorinės ir vidinės apdailos.
Statant namą iš rąstų, reikia numatyti jų džiovinimą. Džiovinimo budai yra trys:
• Orinis, natūralus džiovinimas. Supjauti rąstai uždengiami ir džiovinami lauko sąlygomis. Džiovinimas trunka 1-2 metus ir leidžia drėgmę sumažinti iki 20%. Šis būdas dažnai naudojamas Lietuvoje.
• Džiovinimas kamerose. Rąstai džiovinami specialiose džiovinimo krosnyse, kuriose iš jų pašalinama drėgmė ir sunaikinami vabzdžiai kenkėjai. Šis būdas visada taikomas gaminant klijuotą tašą. Džiovinimas kamerose pabrangina medieną, tačiau yra populiarus ir efektyviausias būdas.
• Gamtinis džiovinimas. Kai kuriuose Rusijos regionuose galima surasti „negyvą mišką“. Sudaryta iš nudžiūvusių medžių, dėl įvairių priežasčių,- kenkėjų, pramoninės ar karinės taršos. Per keletą metų, tokie medžiai išdžiūva iki tokio lygio, kada galima iš jų statyti namus. Tokiu būdu išdžiūvę rąstai, truputi daugiau susėda, todėl tai reikia įvertinti.
Yra galimybė statyti namus ir iš nedžiovintos medienos, taip vadinamos natūralaus drėgnumo medienos. Šiuo atveju pastatytą medinį namą reikia palikti keletui metų kol jis išdžius ir susės. Įsikelti į tokį namą iškart nepavyks. Kita problema yra ta, kad pastatytą rąstinį namą reikia apsaugoti nuo išorinio aplinkos poveikio,- nudažyti. Dažų specifikacijose yra nurodytas medienos drėgnumas. Jei medienos drėgnumas per didelis, apsaugos priemonės nesuteikia numatytos apsaugos. Kol pastatytas namas iš nedžiovintos medienos „džiūsta“ keletą metų, namas gali pajuoduoti ir pradėti pūti. Bet jei yra laiko, toks variantas patogus, nes „pigesnis“.
Kiti straipsniai šia tema:
Medinio namo apsauga
Suomiški namai
